Mama buhalterė, abi dukros – buhalterės, anūkė taip pat renkasi buhalterio kelią. Į klausimą, kodėl pasirinko buhalterio specialybę, Alytaus visuomenės sveikatos centro Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Daiva Mačernienė ir UAB „Medlunka“, UAB „Jarmis“ ir UAB „Jodenta“ vyriausioji buhalterė Irena Damulevičiūtė atsakė: mama. Liuda Damulevičienė vyriausiąja buhaltere dirbo visą gyvenimą ir tik prieš kelerius metus, būdama 72 metų, baigė buhalterio karjerą. Mama supranta buhalterių rūpesčius ir problemas, kurias kartais reikia per naktį sugalvoti išspręsti, gali patarti ir paguosti. Daiva Mačernienė vyriausiąja buhaltere savo darbovietėje, kuri yra ir pirmoji, dirba ir šiandien, pradėjo dirbti prieš 23 m. Baigusi KTU, pasuko į buhalteriją ir pradėjo mokytis. „Kas mokėsi universitetuose, o aš mokiausi iš mamos, - prisimena ponia Daiva. – Mama mane mokė buhalterinės apskaitos pradmenų, aiškino ir supažindino su operacijomis ir dokumentais. Nuo mažų dienų mačiau, kiek daug dirbo mano mama buhalterė, vakarais rodydavo dokumentus, mokydavo skaičiuoti ir „balansuoti“. Tikrai neplanavau dirbti buhaltere, bet gyvenimas taip susiklostė, kad pradėjau dirbti, ir patiko. Reikia daug kantrybės, kruopštumo, atidumo ir užsispyrimo baigti darbus, nepalikti ir nenumesti. Buhalteris turi nuolat domėtis ir skaityti. Dabar man buhalterio darbas labai patinka.“ Irenos Damulevičiūtės pasirinkimą taip pat nulėmė mamos įtaka. „Prieš 20 metų su vyru įkūrėme savo transporto įmonę, nenorėjome atiduoti pinigų skaičiuoti į svetimas rankas, todėl teko pačiai pradėti tvarkyti apskaitą. Reikėjo mokytis, o pirmoji mokytoja buvo mama. Vėliau lankiau ir įvairius kursus, - taip apie buhalterio darbo pradžią pasakoja ponia Irena. – Įgijau patirties, pamažu atsirado kitos įmonės, kurioms tvarkau apskaitą. Šiuo metu nuotoliniu būdu tvarkau kelių nedidelių įmonių apskaitą.“ Irena džiaugiasi Darbo kodekso suteikta galimybe buhalteriui kiekvieną dieną nevažiuoti į įmonę, nesėdėti joje visą darbo dieną, bet apskaitą tvarkyti nuotoliniu būdu. Dažniausiai tokios mažos įmonės pačios sutvarko pirminius dokumentus ir mėnesio pabaigoje atveža juos buhalteriui, kad jis parengtų ataskaitas ir deklaracijas. Vyriausiasis buhalteris turi atsiskaityti įmonės direktoriui, kokie yra finansiniai rezultatai, skolos ir kiti dalykai. „Dažnai direktoriams sakau: jeigu galvojate ką nors keisti ar pirkti, pirmiausia paklauskite, kaip tai reikėtų teisingai daryti, kad po to nereikėtų klaidų taisyti, - sako Irena. – Paprastai direktoriai atsižvelgia į mano nuomonę, galbūt todėl, kad turiu patirties.“ Irenos nuomone, buhalteriui turi patikti monotoniškas darbas, kiekvieną mėnesį vis tas pačias sąskaitas vartyti, skaičius analizuoti, deklaracijas teikti. Buhalteris pirmiausia turi būti sąžiningas žmogus, turėti atsakomybės jausmą. Jis negali tikėtis, kad ateis 17 valanda ir jo darbas baigsis. Kartais reikia ilgiau padirbėti. Ponia Irena sako, kad iš pradžių baugino, kad tenka daug dirbti, bet suprato, kad kitaip nebus. Irenai pritaria ir viešojo sektoriaus įstaigoje dirbanti Daiva. Neretai per pietus sulaukia rašto iš ministerijos iki vakaro pateikti reikalingą informaciją. Kadangi turi patirties, informacija susisteminta, spėja informaciją pateikti nustatytu laiku. Prasidėjus viešojo sektoriaus apskaitos reformai, ponia Daiva apie naujoves daug diskutuodavo su mama, kurios paskutinė darbovietė buvo Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Iš pradžių pradėjo diegti naujoves, bet keitėsi buhalterinės apskaitos programos, sąskaitų planas, tapo sunku ir išėjo iš darbo. „Ir šiandien mamai daug kas gali pavydėti šviesaus proto ir geros atminties. Susitikusios dar kalbame apie buhalteriją, kokios naujovės, į ką atkreipti dėmesį, kaip sekasi. Mama visą save atidavė buhalterio darbui, mus mokė ir tik jos nuopelnas, kad pasirinkome buhalterio kelią, - teigia Irena. – Mums abiems labai pasisekė, kad visada galėjome konsultuotis su mama, nesivaržydamos klausti, kadangi ji mus visko išmokė.“ Tartis dėl apskaitos seserys tarpusavyje negali, kadangi viena tvarko viešojo sektoriaus įstaigos apskaitą, o kita – verslo įmonių apskaitą, kurios skiriasi. Daiva apie kilusias problemas ir naujoves diskutuoja su kitų visuomenės sveikatos centrų finansininkėmis, o Irena džiaugiasi, kad įstojo į Alytaus regiono buhalterių asociaciją. „Daug lengviau dirbti, galiu drąsiai skambinti kolegėms, asociacijos narėms, kai kyla kokia problema, dalintis žiniomis ir pasitikrinti, ar teisingai supratau teisės akto pakeitimą, galiu klausti patarimo – tai suteikia daugiau pasitikėjimo, - teigia Irena. - Kiekvieną mėnesį susitinkame asociacijoje ir aptariame apskaitos ir mokesčių naujoves, kadangi teisės aktai dažnai keičiasi, į savo susitikimus kviečiame įvairių sričių lektorius. Smagu būti su savo bendraminčiais, drauge švęsti Buhalterių ir auditorių dieną. Asociacija buhalteriams teikia daug informacijos ir galimybę tobulinti žinias, taip pat vyksta įvairūs mokami, nemokami ir elektroniniai seminarai. Prastai dirbantys buhalteriai, kurie teikia klaidingus balansus, daro „meškos paslaugą“ kitiems, kenkia buhalterių prestižui.“ Šiandien buhalterės, atėjusios į darbą, pirmiausia perskaito elektroninio pašto žinutes, VMI, „Sodros“, Valstybinės darbo inspekcijos ir kitas naujienas. Buhalterio darbas labai atsakingas, turi griežtai laikytis nustatytų reikalavimų ir nuolat stebėti naujoves, domėtis ir gilintis toje srityje, kurioje dirba. Nors buhalteris skaičiuoja tik faktą, nei jis be vadovo, nei vadovas be buhalterio nieko negali. Tai įpareigoja buhalterį. „Finansininkas atsako už finansinę drausmę, numatytos baudos už finansinių ataskaitų nepateikimą ar pateiktas klaidingas ataskaitas, - sako Daiva. – Finansininkui svarbu, kad vadovas pasitikėtų, kadangi jie abu pasirašo.“ Irena teigia, kad buhalteriai įprato būti nuolat tikrinami. „Kai dirbi daug metų ir žinai, kad nedarai nieko nusikalstamo, tai tikrinimų nebijai, - sako Irena. – Jeigu įmonė nori susigrąžinti PVM – ateis patikrinti. Visi padarome klaidų: tai aritmetinių, tai blogai formulę apskaičiuojame, bet viskas yra pataisoma.“ Irena sako, kad vyriausiajam buhalteriui svarbu sugebėti įtraukti vadovą į įmonės apskaitos problemų sprendimą ir paaiškinti, kas būtų vienu ar kitu atveju. Tada įmonės vadovas supras buhalterio darbo svarbą ir tikrai neklausinės, ką gi jis kiekvieną dieną skaičiuoja. Vyriausioji finansininkė Daiva Mačernienė ir vyriausioji buhalterė Irena Damulevičiūtė sako, kad jų darbas - labai intensyvus, tačiau lieka laiko ir laisvalaikiui: skaityti knygas, vasarą leisti sode, savaitgalius prie ežero, keliauti. Stengiasi planuoti darbus, namuose vakarais ilgai nedirbti, tačiau kartais tenka analizuoti skaičius ir mąstyti, kaip išspręsti problemą. Atostogauja trumpai, tarp ataskaitų ir deklaracijų – tokia visų buhalterių dalia. Ar buhalterių dinastiją pratęs vaikai? Daiva sako, kad jos dukra iš pradžių pasirinko teisę, dirba, tačiau dabar nusprendė stoti į ekonomiką ir įgyti antrąjį magistro vardą. Kas žino, gal ir ji netrukus pasirinks finansininko kelią. Neseniai Irena sužinojo netikėtą naujieną – dukra netrukus žada iš Anglijos grįžti namo ir pradėti dirbti buhaltere. „Sakiau, juk matai, kiek daug aš dirbu, bet ji pasiryžo tapti buhaltere, todėl teks ir man mokyti dukrą buhalterijos. Turbūt tai užkoduota mūsų kraujyje, buhalterija yra mūsų darbas ir pomėgis“, - juokiasi Irena. Olita Montvydienė Egidijaus Skipario nuotr.