- Prašyčiau Jus pristatyti Lietuvos apskaitos įmonių asociacijos veiklą. - Lietuvos apskaitos įmonių asociacija (LAĮA) įkurta 2011 m. ir vienija 31 narį – Lietuvos apskaitos įmones. Pagrindinis LAĮA siekis – kokybiškos ir laiku pateiktos finansinės ataskaitos. LAĮA vykdo įvairius projektus, kurių metu buhalteriai įgyja finansinės atskaitomybės, etikos normų ir finansų analizės žinių. LAĮA narių darbuotojai mokymuose kelia kompetenciją mokesčių, apskaitos, apskaitos paslaugų teikimo kokybės ir kitais su profesine veikla susijusiais klausimais. Nuo 2013 m. kovo mėn. LAĮA nariai probleminiuose Lietuvos regionuose teikia konsultacijas verslą pradėti norintiems asmenims. LAĮA padeda nariams parengti ir FNTT pasitvirtinti privalomas tvarkas nemokamai, priešingai nei apskaitos įmonėms siųstuose laiškuose šią tvarką siūlyta parengti už 500 Lt. LAĮA taip pat rengė buhalteriams nemokamas konferencijas Lietuvos apskričių centruose, kur supažindino su Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) naujovėmis, teisiniais apskaitos darbo aspektais, buhalterių sertifikavimo praktika. 2013 m. birželio 5 d. LAĮA organizavo konferenciją „Iššūkiai buhalterio kvalifikacijai: kokiu keliu eisime?“, skirtą viešai išsakyti nuomonę dėl buhalterio profesijos reikšmės ir perspektyvos Lietuvoje. Konferencijos dalyviai padarė išvadas, kad buhalterių bendruomenei reikalinga kvalifikacija, už kurią atsakingos galėtų būti profesinės organizacijos, taip pat reikėtų laikytis etikos normų. Svarstytas siūlymas buhalterių parengtoms finansinėms ataskaitoms taikyti audito peržvalgų procedūras. 2013 m. gruodžio mėn., LAĮA nariams pageidaujant, Šiauliuose buvo organizuota konferencija apskaitos įmonių klientams – verslo atstovams, siekiant suteikti minimalių apskaitos žinių teisinės atsakomybės, darbo saugos klausimais. Kalbėta ir apie suvokimą, kas yra laikoma buhalterinės apskaitos paslaugomis ir ką apskaitos įmonės atlieka kaip papildomą darbą. Remiantis konferencijoje pateiktu klientams teikiamų paslaugų atskyrimu, buvo nutarta sukurti bendrą visiems nariams apskaitos paslaugų katalogą, pakeisiantį dabartines jų turimas paslaugų sutarčių formas. LAĮA atstovauja savo nariams, teikdama komentarus atitinkamoms institucijoms, reikšdama savo poziciją dėl siekiamų priimti sprendimų. - Kokia LAĮA nuomonė apie profesinį draudimą? - Nuo 2013 m. apskaitos įmonėms BAĮ 10(2) straipsniu numatytas įpareigojimas drausti vykdomą veiklą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. LAĮA savo narius skatina draustis profesiniu draudimu, kurio draudimo objektai: delspinigiai, atsirandantys dėl klaidingai apskaičiuotų kliento darbuotojų atlyginimų, VMI baudos dėl neteisingai apskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas visiškai neprasmingas profesinių klaidų atveju. Šalies buhalterius kamuoja nežinia dėl kvalifikacinių egzaminų, kažkur pasimetusių Finansų ministerijos parengtų 2 BAĮ projektų. Gal Jūs žinote, kokia šiuo metu situacija? - Jūsų minimi įstatymų projektai niekur nedingo: 2013 m. oficialiai buvo porą kartų teikiami svarstyti Vyriausybei ir liko nepatvirtinti greičiausiai kaip pakankamai nepagrįsti. Norisi padėkoti Finansų ministerijai už pastangas telkti profesinių organizacijų atstovus susitikti aptarti galimas galiojančio įstatymo keitimo alternatyvas. LAĮA, būdama susirūpinusi dėl galiojančio BAĮ 10(1) straipsnio įgyvendinamumo, 2014 m. kovo mėn. kreipėsi į šalies Prezidentę, pažymėdama, kad dėl 2012 m. balandžio mėn. Prezidento dekretu inicijuotų BAĮ pakeitimų nieko nėra daroma. Iš Prezidento kanceliarijos gautas atsakymas, kad įstatymas turi būti įgyvendintas ir numatyti egzaminai turi būti organizuoti, o rašte Finansų ministerija buvo paskatinta tai atlikti laiku. - Tarp buhalterių sklando gandai, kad juos egzaminuoti nori LBAA ir LAĮA. Kaip yra iš tikrųjų? Ar Jūs manote, kad reikia visus buhalterius egzaminuoti? - Gandai lieka gandais ir nei S. Babarskas, nei LAĮA nesiruošia egzaminuoti buhalterių. Tai nėra LAĮA tikslas. LAĮA gali tik patarti ir pasiūlyti, kad viskas būtų įgyvendinama teisingai ir sklandžiai. LAĮA pasisako už buhalterių profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir pritaria Etikos kodekso nuostatoms. Užsienio praktika rodo, kad geriausia buhalteriams išlaikyti kvalifikaciją profesinėse organizacijose, kurios padeda valstybei sutaupyti lėšas ir prižiūri įgytos kvalifikacijos lygį. Profesinės organizacijos pagal valstybės institucijų numatytą tvarką galimai padės buhalteriams įgyti kvalifikaciją ir ją išlaikyti arba galimai užskaitys, atsižvelgiant į žmogaus išsilavinimą, profesinę patirti ir kitus nustatytus rodiklius. Į klausimą, ar reikia egzaminuoti visus buhalterius, atsakau „ne“, kadangi BAĮ ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas numato, kad sertifikuotas (atestuotas) buhalteris turi būti tas asmuo, kuris turi pareigą pasirašyti įmonės finansines ataskaitas. Todėl tai galioja tik vyriausiesiems buhalteriams. - Gal yra ir kitų būdų, be egzaminų, kurie visus gąsdina, pagerinti finansinių ataskaitų kokybę ir pasiekti, kad visos apskaitos įmonės teiktų kokybiškas paslaugas? - Nemanome, kad numatyti egzaminai „visus“ gąsdina. Esame bendravę su apskaitos įmonių atstovais ir daugybe samdomų buhalterių: egzaminavimą jie laiko sveikintina iniciatyva ir, pasitikėdami savo žiniomis bei patirtimi, nemato jokio reikalo nerimauti dėl egzaminų laikymo. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir ES Direktyvoje Nr. 2013/34/ES numatyta, kad įmonių finansinės ataskaitos turi parodyti tikrą ir teisingą vaizdą. Remiantis oficialia statistika, kasmet bankrutuoja daugiau kaip 500 UAB, o tai rodo įmonių finansinį nestabilumą ir aukštą nemokumo lygį. Akivaizdu, kad tikrą ir teisingą vaizdą atspindinčios finansinės ataskaitos yra viešojo intereso objektas: finansinėmis ataskaitomis suinteresuota tiek valstybė, tiek kiti jos vartotojai – verslo įmonių atstovai, kurie neturi galimybės nustatyti įmonės – kreditoriaus buhalterio kvalifikacijos lygio. Sunku kalbėti apie finansinių ataskaitų kokybę, kol nėra užtikrintas finansinių ataskaitų pateikimas Juridinių asmenų registrui (JAR): 2010-2012 m. ataskaitų nepateikė 20 212 įmonių. Dėl kokių priežasčių taip atsitiko ir ką galvojama daryti, vis dar laukiame VĮ „Registrų centras“ atsakymų. Manome, kad tiek samdomi buhalteriai, tiek apskaitos įmonės, norėdami rinkoje likti konkurencingi, turėtų savo kvalifikuotumą įrodyti priklausydami profesinei organizacijai, kuri būtų įsipareigojusi prižiūrėti narių kvalifikaciją. LAĮA, remdamasi Suomijos apskaitos įmonių asociacijos pavyzdžiu, planuoja taikyti nariams Gerosios apskaitos paslaugų teikimo praktikos vadovą, kuriame apskaitos paslaugų katalogą, siekdami išskirti LAĮA narius iš kitų rinkos dalyvių. LAĮA, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu ir prof. dr. Renata Legenzova, inicijavo akademinius tyrimus apskaitos kokybės lygiui Lietuvoje nustatyti. Šiuo metu vykdomas tyrimas, apklausiant apskaitos įmonių atstovus, samdomus buhalterius, siekiant išsiaiškinti, kaip suprantama apskaitos kokybė ir kokios priemonės būtų tinkamos jai gerinti (jeigu reikia). Tyrimo rezultatai bus viešai pateikti ir galimai svarstomi su valstybės institucijų atstovais. Kol kas matomos tokios priemonės, kad apskaitos įmonės teiktų kokybiškas paslaugas, jose dirbtų buhalteriai profesionalai: 1) buhalterių ar apskaitos įmonių priklausymas profesinėms organizacijoms; 2) bent 1 kvalifikuotas profesionalus buhalteris apskaitos įmonėje. - Jūsų nuomone, kas turėtų tikrinti įmonių, kurioms auditas neprivalomas, finansines atskaitas ir kaip pakelti buhalterių prestižą? - Dėl finansinių ataskaitų kokybės, išskirtini 2 etapai: 1) buhalterio profesionalo parengtos finansinės ataskaitos (profesinių organizacijų atsakomybė); 2) finansinių ataskaitų priežiūra iš šalies: valdžios institucijų arba atestuotų auditorių. Neatsižvelgiant į tai, kas tikrintų JAR pateiktas ataskaitas, galima tik nustatyti, ar informacija yra atskleista, bet ne tikrą ir teisingą vaizdą jose. Manytina, kad norint nustatyti, ar finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą, reikia, kad jas, prieš pateikiant JAR, tikrintų tik tam tikrą kvalifikaciją turintys specialistai. Be to, verslo įmonės gali savanoriškai samdyti audito įmones. LAĮA vienas iš tikslų – kelti narių apskaitos įmonių prestižą ir reputaciją. Buhalterių sertifikavimas turėtų išgryninti kompetentingus specialistus, atskirti juos nuo apsišaukusių ir įmonėms pavojingų „buhalterių“. Todėl buhalterių kvalifikacijos patikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip neigiamas reiškinys. Taip, galbūt tai - laikini nepatogumai, bet manome, kad ilgainiui juos atsvers gaunama nauda. Ar mūsų valstybei nereikia kompetentingos apskaitos bendruomenės ir teisingų finansinių ataskaitų? Kalbino Olita Montvydienė Egidijaus Skipario nuotr.